senmotinė

sénmotinė sf. (1) KŽ, sénmotynė (1) 1. žr. senmotė 1: Sénmotynė, tėvų motina KI50. 2. prokalbė: Iš indėnų ir persų sénmotynės gimusi dvi kalbi: indiška ir persiška Jn.